Pradėti stokos tyrimus įkvėpė kelios aplinkybės. Pirmiausia tai, kad stoką kiekvienas patiria kasdien įvairiausiomis formomis. Šie patyrimai erzina, sukelia nesaugumo, beprasmybės pojūtį, sužadina susipriešinimą su aplinkiniais, pasauliu ir pačiu savimi. Žmonės nežino, kas už šių patyrimų slypi, iš kur jie kyla ir kur link veda. Stokojama visko, nuo maisto ir automobilio, iki draugystės ir prasmės. Taigi siekta išsiaiškinti, ar už šių patyrimų yra kas nors bendra, ar stoka – universalus reiškinys, pasirodantis įvairiais aspektais, o gal tėra pavienės nesusijos stõkos?

parsisiųskite Tarpdisciplininio tyrimo sintezę

Antroji tyrimo pradžios aplinkybė akademinė – ekonomistai stoką mini įvairiuose kontekstuose kaip ekonomikos atsiradimo prielaidą, tačiau ši prielaida nepatenka į akiratį kaip tyrimo objektas. Nepatenka ji ir į kitų mokslų taikiklį, todėl neišvengiamai lieka nepažinta, bet aktuali ir pritraukianti plačiosios visuomenės dėmesį. Taip gimė tikslas suburti mokslininkų grupę ir iš humanitarinių bei socialinių disciplinų perspektyvų ištirti stokos fenomeną.

Pirmiausia siekėme išsiaiškinti: stokos vietą būties struktūroje ir žmogaus prigimtyje; stokos paskirties klausimą; stokos formas ir apraiškas; patyrimą ir sampratų radimąsi bei funkcionavimą; žmonijos išrastus būdus reaguoti į stoką, jos įveikos perspektyvas ir pasekmes; moralės bei ekonomikos sąsajas su stokos fenomenu.

Studijos naujumą lemia pats objektas, kuris pirmą kartą iš akademinių paraščių buvo ištrauktas į tyrimo centrą. Kryptingai nagrinėjome stokos genezę, vietą būties struktūroje, paskirtį ir pasekmes. Neapsistota ties faktų konstatavimu ir reiškinių analize, gilinamasi į reiškinių priežastis. Ieškant atsakymų į klausimus, kodėl yra stoka, iš kur ji kyla ir kur veda, tyrėjų žvilgsniai nukrypo anapus stokos apraiškų, anapus „trūksta laiko, pinigų ir sveikatos“, anapus juslinio patyrimo – prie tik 8 mąstymu pažįstamos būties sąrangos arba ontologijos. Maža to – pirmą kartą stokos reiškinys analizuojamas skirtingų disciplinų: ir tokių, kurios stoką yra artikuliavusios (ekonomika, senovės graikų filosofija, teologija), ir tų, kuriose stoka turi kitą vardą (psichologija, antropologija, sociologija).

Skirtingų disciplinų atradimus sujungėme – naujas prasmes ir jų papildymus radome gretindami skirtingų mokslų idėjas. Taip pat pasitelkėme tekstų kodavimą – tai leido sudaryti savotišką stokos prieigų žemėlapį, schemą.

Stokos studijoms būdingi keli turinio ypatumai. Pirmiausia, imdamiesi nagrinėti stoką kaip pasaulio ir žmogaus prigimties savybę, suvokėme, kad šie tyrimai, kaip toli bepasiektų, visada patys liks stokojantys. Užpildydami vienas pažinimo stokas, jie atveria naujų tyrimų gelmes. Antrasis šių studijų ypatumas – polinkis visur atpažinti stoką, susijęs su išaiškėjusiu tyrimo objekto universalumu. Stokos universalumą lemia tai, kad ji yra radimosi ir kismo pradas, paliekanti pėdsakus, kuriuos įmanoma aptikti kone visuose tikrovės aspektuose. Tai ne tik pozityvus tyrimo aspektas, bet ir perspėjimas: studija negali tapti visa apimančiu tyrimu apie viską, mokslininko žvilgsnis turi būti sutelktas į tai, kas esmingai atsako į iškeltus klausimus, paliekant už akiračio įdomius, tačiau ne pačius esmingiausius niuansus. Būtent taip formuluoti sumanymo uždaviniai ir imtis.Trečiasis niuansas susijęs su žmogišku polinkiu mąstyti tai, kas regima pro esinių ir objektų prizmę. Išties stoka nėra esinys, ji yra vienas iš būties struktūros elementų, tikrovės pradų. Ji savaime neturi pavidalo, bet reiškiasi, atsispindi kituose esiniuose ir reiškiniuose. Tapdama tyrimo objektu, ji nuolatos pretenduoja būti sureikšminama, priartinama prie esinio. Todėl studijos straipsniuose ar sintezėje aptikus užuominų, kreipiančių į stokos kaip esinio suvokimą, nereikėtų suteikti joms pernelyg daug svorio, mat fokusuodamiesi į tyrimo objektą, tyrėjai bemaž neišvengiamai linksta į jo įasmeninimą. Autoriai savo tekstais kuria dialogą, jų skirtingos interpretacijos padeda sužadinti įžvalgas ir išgryninti studijuojamo dalyko supratimą. Todėl netobulumai ar prieštaravimai teneužgožia atradimų.

Čia pateikta studijų sintezė tebėra gyva, plėtojama, mokslininkų diskusijose ir tekstuose gimsta vis naujos įžvalgos, padedančios atrakinti žmonijai aktualius nūdienos klausimus. Kodėl viena stoka keičia kitą ir mes niekada nesame visiškai patenkinti? Ar įmanoma atrasti pozityvų santykį su stoka ir kiekvienoje stokoje pirmiausia matyti potenciją? Ir pagaliau, su kokiomis stokomis susidurs žmogus, jei valstybė pasirūpins visais jo poreikiais? Į šį ir daugelį kitų klausimų ieškoti atsakymo padeda šis novatoriškas tyrimas.