Raidos tyrimai rodo: vyresni žmonės tarpusavyje yra gerokai skirtingesni nei jauni. „Su amžiumi mes daromės unikalesni“, – sako ISM profesorė Bernadeta Goštautaitė naujame tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode.

Vienas 60-metis pradeda naują verslą. Kitas jau 50-ies nebenori nieko keisti. Vienas stoja mokytis, kitam atrodo, kad jau per vėlu. Amžius pats savaime nepasako, kiek žmoguje liko smalsumo, ambicijos ar noro keistis.

Tačiau su amžiumi keičiasi vienas esminis dalykas – mūsų laiko perspektyva. Kai vis aiškiau suvokiame, kad laikas yra ribotas išteklius, kitaip renkamės, kam jį skirti, kokių tikslų siekti, kokius santykius saugoti ir kas iš tiesų yra prasminga.

Todėl investicija į ateitį – ne tik finansinė. „Investuokime į draugystę, į šeimą. Investuokime į santykius, kurie mus stiprina, kurie mums atrodo prasmingi“, – sako B. Goštautaitė. Prasmė svarbi ir profesiniame gyvenime: jos tyrimai rodo, kad komandose, kuriose žmonės savo darbą laikė prasmingesniu, jie rečiau sirgo.

Ji cituoja ir kitą tyrimą, apėmusį apie 7 tūkst. vadovų ir profesionalų 30-yje šalių, nagrinėjusį karjeros atsparumą – žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir išlikti profesiškai aktyviam. „Atsparumas neatsiranda iš komforto. Atsparumas atsiranda iš įveiktų iššūkių.“

Pokalbio pabaigoje B. Goštautaitė dalijasi, kaip pati žiūri į savo amžėjimą: vis labiau renkasi tai, kas jai atrodo prasminga, ir nenustoja mokytis. Vienas jos tyrimo dalyvis tai suformulavo dar paprasčiau: „Jeigu nustosiu mokytis, pasidarysiu juokingas.“

Naujoje „Beyond Economics and Back“ laidoje Elena Leontjeva su Bernadeta Goštautaite kalbasi apie laiko perspektyvą, žmogaus ir visuomenės atsparumą, demografinius pokyčius ir tai, kaip ilgėjant gyvenimui neprarasti smalsumo bei alkio naujoms patirtims – ir su amžiumi tapti ne silpnesniu, o vis unikalesniu.