Kodėl taip nutinka, kad net žinodami, jog patirtis bus nuvilianti, kartojame tą patį veiksmą? Apie priklausomybės paradoksus jau antras pokalbis su prof. Robertu Badaru tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.

Jis primena, kad psichoaktyvios medžiagos nieko naujo nesukuria – jos tik pasinaudoja tuo, kas jau yra organizme, ir greitai iššvaisto mūsų neuronešiklių ir džiaugsmo atsargas. O sveikas gyvenimo būdas veikia priešingai: leidžia kūnui pačiam gaminti daugiau serotonino ir dopamino, todėl žmogus ilgainiui jaučiasi stipriau ir ramiau.

Profesoriaus palyginimai – kinematografiškai vaizdingi. Mikė Pūkuotukas džiaugėsi ne tiek pačiu medumi, kiek akimirka prieš jo skanavimą – taip ir mūsų smegenys: didžiausias dopamino šuolis kyla ne nuo pačios patirties, o nuo laukimo. Kad netrukus žmogus jau galės naudoti savo „medų“ – priklausomybę sukeliančią medžiagą. Tai supratę, galime būti laisvesni.

Islandija parodė, kad investavus į vaikų sportą ir laisvalaikį, galima sustabdyti paauglių priklausomybių epidemiją. O paprasti ritualai – kavos puodelis, šokis, mėgstamas hobis – tampa ne tik kasdienybės malonumais, bet ir apsauga nuo pavojingų pagundų.

Apie tai, kaip mūsų smegenys mus apgauna, kodėl įpročiai tokie galingi ir ką galime padaryti, kad liktume stiprūs – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi gydytojas toksikologas prof. R. Badaras ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.