Analizuojame Lietuvos viešųjų finansų padėtį, nuosekliai aiškiname, kas sudaro darbo vietos kainą, kaip ir kur panaudojami gyventojų sumokami mokesčiai, kokie įsipareigojimai slegia valstybės pečius ir kaip tai atsiliepia žmonių gerovei.
Nagrinėjame biudžetą ir pateikiame argumentus, kodėl svarbu paskirstyti išteklius prioritetiniams valstybės tikslams, o nereikšmingų išlaidų atsisakyti.
Taisyklės keičiasi, sako „Swedbank” vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė: palūkanų mažinimo ciklas, panašu, pasiekė pabaigą, o klimato kaitos reguliavimo tik daugės.…
Vilniuje verda statybos. Miestas sparčiai tankėja – dygsta daug naujų pastatų. Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikina padaręs viską, kad biurokratiniai…
Apie 1,5 mlrd. eurų – tiek politikai skaičiuoja, kad valstybė galėtų surinkti, jei būtų parduota dalis valstybinės žemės, pirmiausia – įsiterpę dirbami…
Pagal investicijas Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Taip pat ir pagal atlyginimų dydį, ir pagal darbo…
Naujoji valdžia gavo palikimą – paruoštą kitų metų biudžeto projektą. Apžvalgininkai šį palikimą sulygino su minų lauku, kurį netrukus teks…
Šią savaitę prasideda paskutinė šios kadencijos Seimo sesija. Rinkimai, pandemija, nerimas dėl ekonomikos ateities – tokiomis aplinkybėmis bus priimamas kitų…
Siekiant suvaldyti koronaviruso poveikį šalies ekonomikai, teks skolintis. Ir nemažai. Kaip pasiskolintas lėšas išleisti efektyviai? Ko reikia, kad valstybė išmintingai…
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
