Ekonominiai argumentai viešosiose diskusijose dažnai vertinami kaip nepaisantys teisingumoprincipo, nemoralūs arba tiesiog nejautrūs. Mažai kas abejoja laisvos ekonomikos efektyvumu,rinkos dėsnių sėkme kuriant materialinę gerovę, bet gėrybių pasiskirstymas rinkoje laikomasneteisingu, o naudos maksimizavimo principas suprantamas kaip prieštaraujantis moralinėmsvertybėms. Ekonominis elgesys laikomas viena didžiausių moralės ir kultūros krizės priežasčių, visdažniau neigiamos savybės priskiriamos ir pačiai laisvei.
PARSISIŲSKITE Viešosios politikos vadovĄ
Tad laisvės šalininkai kviečiami naujai pažvelgti į laisvės, ekonomikos ir moralės sąryšį, praplėstilaisvosios rinkos argumentus moralinėmis ir kultūrinėmis įžvalgomis. Darbo santykių, pinigų, vartojimoįpročių ir socialinės paramos srityse prievartiniai sprendimai vis labiau į periferiją išstumia laisvuspasirinkimus, todėl moraliniai ir kultūriniai argumentai formuojami šių sričių pavyzdžiu. Naująpožiūrį įgalina stokos reiškinio ir jo vaidmens žmonių gyvenime atskleidimas. Suvoktas stokosontologiškumas patvirtina faktą, kad vienintelė alternatyva taikiam bendradarbiavimui yra įvairiųrūšių prievarta – pavyzdžiui, vogimas, grobstymas ir karas.
Atsispiriant nuo stokos sampratos galima naujai pamatyti, kaip keičiasi žmogaus vertybės ir santykiai,kai valdžia imasi atsakomybės už stoką. Vadove moraliniai ir kultūriniai argumentai formuojamideskriptyviniu metodu. Visuomenei būdingi elgesio būdai, nuostatos ir vertybės yra aprašomi, betneteigiama, kad šis elgesys, nuostatos ir vertybės yra vieninteliai ir objektyviai teisingi.
Leidinys skirtas viešosios politikos formuotojams, politikams bei viešosios nuomonės lyderiams,kurie nori geriau suprasti žmogaus elgesį lemiančius dėsningumus, išsiaiškinti, kas žmogui būdingalaisvės sąlygomis, ir kaip elgesį, santykius ir moralę keičia valdžios intervencija. Atskleisti, kaipvaldžios įsikišimas iškreipia natūralų žmogaus ir tikrovės santykį, koreguoja nuostatas, yra ne tikneefektyvus, bet ir turi neigiamų pasekmių moralei ir kultūrai. Ši paradigma gali būti pritaikytaskirtingoms viešosios politikos sritims.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
