Teikiame ekspertizę dėl 2025–2027 metų biudžeto projekto, nustatančio finansavimą valstybės funkcijų vykdymui ateinančiais metais. Pagrindiniai konsoliduoto biudžeto rodikliai 2025 m.:
Parsisiųskite analitinę medžiagą
1. Biudžeto išlaidų struktūra neatitinka deklaruojamų prioritetų. Vertinant pagal biudžeto išlaidų struktūrą, pagrindinis ir vienintelis prioritetas yra socialinė apsauga – finansavimą jai per trejus metus siūloma didinti nuo 16,1 proc. iki 17,5 proc. BVP, t.y. 1,4 proc. Tuo tarpu išlaidas gynybai ketinama išlaikyti stabiliame 3 proc. BVP lygyje.
2. Nesudaromos prielaidos viešojo sektoriaus efektyvinimui. Biudžeto projekte nėra nustatomi konkretūs tikslai viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumui didinti, taigi lėšos skiriamos inertiškai buvusių laikotarpių pagrindu.
3. Nepateikta informacija apie praeito laikotarpio biudžete nustatytus stebėsenos rodiklius. Dėl to nėra aišku, ar pavyko pasiekti rodikliuose nustatytas reikšmes, dėl kokių priežasčių dalis rodiklių pasikeitė. Taip pat neaišku, kokią įtaką pasiekti rezultatai turėjo ateinančių laikotarpių finansavimo struktūrai.
4. Dalis biudžeto projekte pateiktų stebėsenos rodiklių nematuoja rezultato (piliečių patirtos naudos) ir yra orientuoti į procesines aplinkybes.
5. Trūksta duomenų apie savivaldybių biudžetų išlaidas. Biudžeto projekto prieduose nepateikiama informacija apie savivaldybių agreguotas išlaidas pagal valstybės veiklos sritis, struktūrą, pokyčius, taip pat siekiamus rodiklius. Dėl to negalima įvertinti konsoliduoto biudžeto išlaidų pokyčių, jų panaudojimo efektyvumo ir rezultatyvumo. Tai ypač svarbu, nes savivaldybių biudžetai auga rekordiniu tempu – virš 14 proc.
6. Biudžete siūlomi sprendimai mažina gyventojų paskatas dirbti. Dalį socialinių išmokų siūloma didinti net 26 proc. Tuo tarpu, minimalią mėnesinę mėnesio algą (MMA) gaunančio asmens efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas didės nuo 3,8 proc. 2024 m. iki 5,6 proc. 2025 m. Dėl to reikšmingai mažės paskatos dirbti.
1. Augančias biudžeto lėšas nukreipti prioritetinei sričiai – gynybai.
2. Suvaldyti socialinių išmokų augimą, kad biudžeto augimą skirtume gynybos prioritetui, ir kad gyventojų paskatos dirbti nebūtų pakertamos. Tam tikslinga lėčiau indeksuoti socialines išmokas – ir tuo tikslu koreguoti socialinių išmokų indeksavimą reglamentuojantį įstatymą[1], numatant mažesnius bazinės socialinės išmokos, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų santykius su minimalių vartojimo poreikių dydžiu.
3. Siekiant išlaikyti paskatas dirbti, didinti NPD. Tai galima padaryti perskirstant socialinių išmokų didinimui numatytas lėšas.
4. Nustatyti, kad bendra darbingo asmens gaunamos socialinės paramos (įskaitant nedarbo išmoką[2]) suma negali viršyti ES vidurkio ir sudaryti daugiau nei 74 proc.[3] MMA „į rankas“ (2023 m. sudarė 102,8 proc.).
Projekto rengėjai pateikia tris prioritetines 2025–2027 metų biudžeto kryptis:
Vertinant pagal biudžeto išlaidų struktūrą, pagrindinis prioritetas yra socialinės apsauga – finansavimą jai siūloma didinti nuo 16,1 proc. (2024 m.) iki 16,8 proc. (2025 m.) ir 17,5 proc. (2027 m.) BVP. Tuo tarpu išlaidas gynybai ketinama išlaikyti stabiliame 3 proc. BVP lygyje, o išlaidas investicijoms kasmet mažinti, ypač 2027 m., pasibaigus „Naujos kartos Lietuva“ fondo finansavimui.
Socialines išmokas[4] kitąmet siūloma didinti rekordiniu tempu – net 26 proc. Tam kitąmet numatoma skirti papildomai 424,6 mln. eurų. Prognozuojama, kad vidutinė nedarbo išmoka augs ženkliai greičiau nei atlyginimai – 11,1 proc. Taip pat pirmą kartą nuo 2021 m. siūloma nedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) – jis įšaldomas 2024 m. lygyje. Tai reiškia, kad minimalią mėnesinę mėnesio algą (MMA) gaunančio asmens efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas didės nuo 3,8 proc. 2024 m. iki 5,6 proc. 2025 m.
Ketvirtadaliu didinamos socialinės išmokos ir didėjanti mokestinė našta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims gali dar labiau sumažinti paskatas likti darbo rinkoje arba į ją sugrįžti. Eurostat duomenimis, jau dabar Lietuva yra vienintelė šalis ES, kurioje įsidarbinus ir praradus įvairias išmokas realios asmens pajamos į rankas gali ne paaugti, bet sumažėti[5]. Tokia socialinė politika skatina žmones iškristi iš darbo rinkos, taip mažindama valstybės mokestines pajamas ir padidindama socialines išlaidas. Ketvirčiu didinamos pašalpos šią problemą dar labiau paaštrins.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
