Nepaisant sparčiai augančio laisvų darbo vietų skaičiaus, nedarbas Lietuvoje išlieka aukštame lygyje. 2025 m. nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,9 proc. ir išliko aukštesnis nei ES vidurkis (6 proc.), o Lenkijoje, kur taikoma efektyvesnė nedarbo išmokų ir darbo rinkos reguliavimo sistema, nedarbo lygis buvo vos 3,1 proc.[1] Prie aukšto nedarbo lygio Lietuvoje prisideda palyginus aukštos bedarbių gaunamos išmokos, dėl kurių grįžti į darbo rinką tampa finansiškai nepatrauklu. Tokias finansines paskatas matuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skelbiamas nedarbo spąstų rodiklis.
Nedarbo spąstai – tai atlyginimo ir bedarbio gaunamų išmokų santykis, rodantis, kaip pasikeičia žemesnį atlyginimą gaunančio asmens pajamos jam grįžtant į darbo rinką. 100 proc. viršijantis rodiklis parodo, kad toks asmuo gauna daugiau nedarbo ir kitų išmokų nei galėtų uždirbti „į rankas“.
2024 m. nedarbo spąstų lygis Lietuvoje siekė net 102,2 proc. ir jau ketverius metus iš eilės išliko aukščiausias visoje ES. Tuo metu ES šalių nedarbo spąstų vidurkis buvo 74,4 proc., Latvijoje – 83,8, Estijoje – 70,8 proc., Lenkijoje – 60,8 proc.[2] Ši problema Lietuvoje labiausiai pastebima pirmaisiais nedarbo mėnesiais ir tarp nekvalifikuotų darbuotojų, skatinant šiuos darbuotojus trumpam pasitraukti iš darbo. Pasak Europos Komisijos, aukštas nedarbo spąstų lygis mažina ekonomikos efektyvumą, riboja darbo jėgos pasiūlą ir gali vesti prie skurdo spąstų, kai asmuo tampa priklausomas nuo išmokų ir nededa pastangų gauti daugiau pajamų.[3]
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad Lietuvoje nedarbo išmokos skiriamos net ir išėjus iš darbo savo noru, kai įprastai EBPO šalyse tokiu atveju nedarbo išmoka nemokama visai arba atidedama keliems mėnesiams. EBPO teigia, kad netinkamos nedarbo draudimo sistemos paskatos išlieka esminė problema dalyje EBPO šalių ir kad mažesnis nedarbo išmokų prieinamumas galėtų šią problemą spręsti.[4]
Galiausiai, nelankstūs darbo santykiai Lietuvoje apsunkina bedarbių grįžimą į darbą. Pavyzdžiui, griežti terminuotų sutarčių ribojimai mažina darbo rinkos lankstumą ir kliudo jaunimui bei ilgalaikiams bedarbiams įsilieti į darbo rinką.
2025 m. trumpalaikis nedarbas (iki 12 mėnesių) Lietuvoje siekė 4,4 proc., kai ES vidurkis buvo 4,1 proc., o Lenkijoje – tik 2,2 proc.[5][6] Atsižvelgiant į tai, kad bendras nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,9 proc., matyti, kad didžiąją dalį bedarbių sudaro trumpalaikiai bedarbiai.
Vertinant darbuotojų kvalifikaciją, aukščiausias nedarbo lygis fiksuojamas tarp nekvalifikuotų darbuotojų. 2025 m. 54 proc. Lietuvos bedarbių neturėjo aukštojo, aukštesniojo ar profesinio išsilavinimo, palyginti su 28 proc. tarp visų 25–64 m. šalies gyventojų.[7][8] Prie aukšto nedarbo lygio tarp nekvalifikuotų darbuotojų prisideda ir jaunimo nedarbas, nes jauni žmonės dažniau neturi profesinės kvalifikacijos ar darbo patirties. Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra maždaug du kartus didesnis už bendrą nedarbo lygį ir 2025 m. pabaigoje 15–24 m. grupėje siekė 13,7 proc.[9] Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių tarp EBPO šalių.[10]
Aukštas nedarbo lygis Lietuvoje negali būti aiškinimas darbo vietų trūkumu. Atvirkščiai – Lietuva susiduria su darbo jėgos stygiumi. [11] Per pastaruosius penkerius metus laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje išaugo 57 proc. ir 2025 pasiekė rekordinį lygį – beveik 32 tūkst. laisvų vietų.[12] Dėl to Lietuvos laisvų darbo vietų lygis 2025 m. buvo aukštesnis nei ES vidurkis.[13]
Taip pat didelė dalis laisvų darbo vietų buvo pastebima sektoriuose, įdarbinančiuose daug nekvalifikuotų darbuotojų, tokiuose kaip transportas ir aptarnavimas.[14][15] Todėl bendra tendencija rodo, kad Lietuvoje yra nemažai galimybių įsidarbinti net neturint išsilavinimo ar aukštos kvalifikacijos, tačiau laisvos vietos lieka neužpildytos iš dalies dėl aukštų bedarbiams mokamų išmokų ir darbdavius varžančių reguliavimų.
EBPO nedarbo spąstų rodiklis skaičiuojamas asmeniui, uždirbančiam 67 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, įtraukiant pirmaisiais nedarbo išmokos mokėjimo mėnesiais gaunamas nedarbo ir kitas išmokas.[16] Taigi, išskirtinai aukštas Lietuvos nedarbo spąstų lygis parodo dideles paskatas nedirbti trumpalaikiams bedarbiams ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, įskaitant jaunimą.
Tai skatina darbuotojus trumpam išeiti iš darbo rinkos, net ir turint galimybę dirbti toliau. O praradus darbą ne savo noru mažėja motyvacija greitai įsidarbinti kitur. Tokiu atveju neišnaudojamas ekonomikos potencialas ir nukenčia valstybės biudžetas, o trumpalaikiai bedarbiai, ypač jaunimas, sunkiau integruojasi į darbo rinką ir negali kilti karjeros laiptais. Galiausiai, net ir trumpam asmeniui pasitraukus iš darbo rinkos kyla rizika tapti ilgalaikiu bedarbiu, dėl ko išauga ir ilgalaikis nedarbas, kuris Lietuvoje taip pat aukštame lygyje (2025 m. siekė 2,5 proc., palyginus su 1,9 proc. ES vidurkiu ir 0,8 proc. Lenkijoje).[17]
Tai, kad dalis darbuotojų savo noru pasirenka išeiti iš darbo ir taip pasinaudoti dosnia Lietuvos išmokų sistema, patvirtina ir nedarbo priežasčių statistika. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. tik 10,5 proc. visų bedarbių Lietuvoje darbo neteko dėl atleidimo iš darbo, o 7,2 proc. – dėl ligos ar negalios. Tuo metu net 42,7 proc. darbo neturėjo dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių ir dar 25,1 proc. – dėl „kitų priežasčių“.[18] Nedarbo išmokos turėtų veikti kaip draudimas – finansinė pagalvė, kuria asmuo pasinaudoja ištikus netikėtiems sunkumams (pavyzdžiui, praradus darbą dėl įmonės restruktūrizavimo ar sunkios ligos).
Šią problemą galėtų spręsti griežtesni reikalavimai gauti nedarbo išmoką, ypač tuo atveju, kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru. Lietuvoje šie reikalavimai yra vieni švelniausių tarp EBPO šalių[19], kuriose įprastai savanoriško nedarbo atveju nedarbo išmoka nemokama visai arba atidedama.[20] Pavyzdžiui, Lenkijoje tokiu atveju nedarbo išmoka nėra mokama pirmas 90 dienų,[21] taip ženkliai sumažinant motyvaciją laikinai pasitraukti iš darbo rinkos ir kurį laiką gyventi iš išmokų bei galimai neoficialių pajamų. Lietuvoje šiuo metu 3 mėnesių laukimo laikotarpis galioja tik tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo atleistas dėl jo kaltės, bet ne išėjus iš darbo savanoriškai.[22] Dėl šių priežasčių nedarbo išmokų prieinamumas trumpalaikiams bedarbiams Lietuvoje yra penktas aukščiausias ES, o Lenkijoje – antras mažiausias.[23]
Nesiimant papildomų priemonių, artimiausiu metu situacija Lietuvoje turėtų išlikti panaši, kadangi 2025 m. sąlygų nedarbo spąstams Lietuvoje trauktis neatsirado, o nuo 2026 m. vidurio įsigaliojantys draudimo išmokų pakeitimai esminių problemų nesprendžia ir tam tikrais atvejais jas netgi gilina. Nors nauji pakeitimai šiek tiek sumažina nedarbo išmoką paskutiniais jos mokėjimo mėnesiais (7–9 mėn.), pirmaisiais nedarbo mėnesiais didžiajai daliai asmenų išmoka reikšmingai nesikeis, o uždirbantiems 1,5 vidutinio darbo užmokesčio pirmuosius 3 mėnesius išmoka netgi padidės apie 20 proc. (lyginant su iki 2026 m. vidurio galiojusia tvarka).[24]Tai gali paskatinti aukštos kvalifikacijos, įmonėse reikšmingą vaidmenį atliekančius darbuotojus pasitraukti iš darbo savo noru ir kelis mėnesius pailsėti mokesčių mokėtojų sąskaita.
Prie finansinių paskatų nedirbti Lietuvoje reikšmingai prisideda ir griežtas darbo santykių reguliavimas, kuris trukdo darbuotojams lengvai įsilieti į darbo rinką, užkrauna naštą naujus darbuotojus priimantiems darbdaviams ir prailgina darbuotojų priėmimo procesą. Lyginant skirtingas reguliavimo sritis Lietuvoje (verslo, prekybos, finansų ir kt.), griežčiausia reguliacinė aplinka Lietuvoje fiksuojama būtent darbo santykių srityje.[25]
Griežtinant darbo santykių reguliavimą įprastai siekiama apsaugoti darbuotojus, tačiau dažnai neatsižvelgiama į neigiamas pasekmes tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Griežtas reguliavimas didina naštą darbdaviams, taip mažindamas naujo darbuotojo atnešamą naudą, o tai neigiamai veikia darbuotojo atlyginimą ir darbdavių paskatas priimti naujus darbuotojus. Taip pat dėl mažesnio lankstumo darbdaviai prisiima didesnę riziką ir dėl to gali nesamdyti naujų darbuotojų, jeigu nėra užtikrinti jų tinkamumu.
Viena iš sričių, kurioje pastebimas itin griežtas reguliavimas Lietuvoje – tai terminuotos darbo sutartys, kurių reguliavimas Lietuvoje yra vienas griežčiausių ES. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonėje terminuotos sutartys negali sudaryti daugiau nei 20 proc. nuolatinio pobūdžio darbo sutarčių. Visgi, apie 70 proc. Lietuvos įmonių turi 4 arba mažiau darbuotojų ir todėl negali sudaryti nė vienos tokios sutarties.[26][27][28][29] Dėl to Lietuvoje tokių sutarčių sudaroma išskirtinai mažai, kai kitose ES šalyse tai yra plačiai paplitusi darbo santykių forma. 2025 m. terminuotų sutarčių dalis Lietuvoje buvo žemiausia ES – vos 1,6 proc., tuo metu ES vidurkis siekė 10,9 proc., o Lenkijoje – 12,8 proc.[30] Lankstesnis terminuotų sutarčių reguliavimas palengvintų naujų darbuotojų įdarbinimą, padėtų asmenims greičiau rasti tinkamą darbą ir veiktų kaip laiptelis į ilgalaikį įdarbinimą, taip palengvinant neigiamą darbo spąstų poveikį darbo rinkai.
Siekiant spręsti aukšto nedarbo problemą Lietuvoje, tikslinga peržiūrėti nedarbo išmokų sistemą ir padidinti darbo santykių lankstumą. Kaip gerąjį pavyzdį verta pasitelkti Lenkiją, kurioje griežtesnė išmokų tvarka ir efektyvesnis reguliavimas skatina sklandų darbo rinkos veikimą ir reikšmingai prisideda prie gerokai žemesnio nedarbo lygio nei Lietuvoje. Šiems tikslams pasiekti siūloma:
Pakeisti Nedarbo socialinio draudimo įstatymą taip, kad asmeniui, savo noru nutraukusiam darbo sutartį be svarbios priežasties, nedarbo išmoka nebūtų mokama (kaip yra daugumoje ES šalių[31]) arba būtų mokama tik pasibaigus laukimo laikotarpiui, pavyzdžiui, 90 dienų (kaip yra Lenkijoje). Tikslas – mažinti finansinę paskatą trumpam pasitraukti iš darbo rinkos. Tai ypač aktualu nekvalifikuotiems darbuotojams ir jaunimui, kurie susiduria su mažesnėmis karjeros pasekmėmis trumpam išeinant iš darbo rinkos ar keičiant darbovietes.
Peržiūrėti nedarbo išmokos skaičiavimo formulę, kad pirmaisiais mėnesiais mokamos išmokos pakeistų mažesnę dalį turėto atlyginimo. Tikslas – mažinti trumpalaikio nedarbo patrauklumą ir skatinti greitesnį grįžimą į darbo rinką.
67 proc. vidutinio darbo užmokesčio gaunantis darbuotojas 2025 m. uždirbo apie 1090 eurų į rankas ir, išėjęs iš darbo, 1–3 nedarbo mėnesį būtų gavęs apie 880 eurų nedarbo išmoką.[32][33][34] Norint EBPO nedarbo spąstų rodiklį sumažinti iki ES vidurkio, nedarbo išmoka tokiam asmeniui turėtų mažėti apie 320 eurų iki 560 eurų, o norint pasiekti Lenkijos nedarbo spąstų lygį, išmoka turėtų mažėti apie 470 eurų iki 410 eurų[35] (kitoms bedarbio gaunamoms išmokoms nesikeičiant).
Darbo kodekse panaikinti arba pakelti ribą, apibrėžiančią, kad terminuotos sutartys gali sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. nuolatinio pobūdžio sutarčių; arba smulkioms ir vidutinėms įmonėms nustatyti išimtį ar aukštesnę ribą, kad jos galėtų lanksčiau priimti naujus darbuotojus. Tikslas – palengvinti smulkių įmonių veiklą ir paskatinti naujų darbuotojų priėmimą, ypač ilgalaikių bedarbių ar pirmą kartą į darbo rinką įsitraukiančių asmenų, kurių įdarbinimas darbdaviams gali kelti didžiausią riziką.
Iniciatyvą remia
[1] Eurostat, „Total unemployment rate“, Eurostat Data Browser, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00203/default/table?lang=en
[2] Eurostat, „Tax rate on low wage earners – Unemployment trap“, Eurostat Data Browser, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/earn_nt_unemtrp/default/table?lang=en.
[3] European Commission, Directorate-General for Economic and Financial Affairs, The EU economy: 2002 review (Brussels: European Commission, 2002), 104, https://ec.europa.eu/economy_finance/publications/pages/publication489_en.pdf
[4] OECD, OECD Employment Outlook 2020 (Paris: OECD Publishing, 2020), 158, https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2020/07/oecd-employment-outlook-2020_19b4fc0d/1686c758-en.pdf
[5] Eurostat, „Long-term unemployment rate by sex“, Eurostat Data Browser, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/sdg_08_40/default/table?lang=en&category=t_labour.t_employ.t_lfsi.t_une
[6] Eurostat, „Total unemployment rate“, Eurostat Data Browser, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00203/default/table?lang=en&category=t_labour.t_employ.t_lfsi.t_une
[7] Oficialiosios statistikos portalas, Rodiklių duomenų bazė, žiūrėta 2026 m. birželio 5 d., https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=343d5e2d-81c2-4e59-a86d-8eb7d7c628e8
[8] Ten pat.
[9] Oficialiosios statistikos portalas, Rodiklių duomenų bazė, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=3a95e7e1-a66b-4e1a-96da-3fee8c5420dd#/
[10] OECD, OECD Economic Surveys: Lithuania 2025 (Paris: OECD Publishing, 2025), 48, https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2025/03/oecd-economic-surveys-lithuania-2025_b2939e8f/4abf1ea5-en.pd
[11] OECD, OECD Economic Surveys: Lithuania 2025 (Paris: OECD Publishing, 2025), 97-98, https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2025/03/oecd-economic-surveys-lithuania-2025_b2939e8f/4abf1ea5-en.pdf
[12] Oficialiosios statistikos portalas, Rodiklių duomenų bazė, skiltis „Laisvos ir užimtos darbo vietos > Laisvos darbo vietos“, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f916c7ee-66c3-4745-99fc-f8e0e7b46408#/
[13] Eurostat, „Job vacancy statistics“, Statistics Explained, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Job_vacancy_statistics
[14] Oficialiosios statistikos portalas, Rodiklių duomenų bazė, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=251d614c-eb43-4528-a78f-1e0059df41d8#/
[15] Lietuvos bankas, [leidinio pavadinimas nenurodytas nuorodoje], 23, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/68243_69498d35cb9575d98b575d7447135975.pdf
[16] Eurostat, „Net earnings and tax rates (earn_net)“, metaduomenų puslapis, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/earn_net_esms.htm
[17] Eurostat, „Long-term unemployment rate by sex“, Eurostat Data Browser, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/sdg_08_40/default/table?lang=en&category=t_labour.t_employ.t_lfsi.t_une
[18] Oficialiosios statistikos portalas, Rodiklių duomenų bazė, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f916c7ee-66c3-4745-99fc-f8e0e7b46408#/
[19] OECD, Comparative Assessment of Activation Requirements for Unemployment and Minimum Income Benefit Recipients (Paris: OECD Publishing, 2025), 22, https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2025/12/comparative-assessment-of-activation-requirements-for-unemployment-and-minimum-income-benefit-recipients_b4c1ce01/86ec18af-en.pdf
[20] Ten pat.
[21] Government of Poland, „Unemployment benefit“, Your Europe, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://www.gov.pl/web/your-europe/unemployment-benefit
[22] „Sodra“, „Gauti nedarbo išmoką“, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://sodra.lt/ismokos/darbo-ismokos/gauti-nedarbo-ismoka
[23] European Commission, Joint Employment Report 2026, 78, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/428fd92f-1c2f-11f1-8c3a-01aa75ed71a1/language-en
[24] Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Nedarbo spąstai 2025, 9-10, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2026/01/Nedarbo-spastai-2025.pd
[25] The Heritage Foundation, Index of Economic Freedom: Lithuania, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://economicfreedom.heritage.org/pages/country-pages/lithuania
[26] Lietuvos bankas, Lithuanian Economic Review / December 2016, priedas 2, 3, 2016, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://www.lb.lt/uploads/documents/files/musu-veikla/ekonomikos-analize-prognozes/LER_2016-12_EN_ANNEX2.pdf
[27] Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimas, 1-2, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2019/08/terminuot—sutar–i—ribojimai.pdf
[28] Valstybinė darbo inspekcija, „Trumpalaikiai darbai šventiniu laikotarpiu: ką svarbu žinoti apie terminuotas darbo sutartis?“, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://vdi.lrv.lt/lt/naujienos/trumpalaikiai-darbai-sventiniu-laikotarpiu-ka-svarbu-zinoti-apie-terminuotas-darbo-sutartis-Qh2/
[29] Oficialiosios statistikos portalas, Rodiklių duomenų bazė, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=170a8c4c-faee-48be-86a4-c834b2985689#/
[30] Eurostat, „Employees with a contract of limited duration (annual average)“, Eurostat Data Browser, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00073/default/table?lang=en&category=t_labour.t_employ.t_lfsi.t_lfsi_emp
[31] Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Nedarbo spąstai 2025, 11, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://llri.lt/wp-content/uploads/2026/01/Nedarbo-spastai-2025.pdf
[32] Tax.lt, „Atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklė“, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle
[33] „Sodra“, „Nedarbo išmokos skaičiuoklė“, žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://sodra.lt/skaiciuokles/nedarbo-ismokos-skaiciuokle
[34] Gabrielė Jankienė, „Sodra: gyventojai Lietuvoje vidutiniškai uždirba 1 514 eurų į rankas“, LRT, 2026 m. vasario 24 d., žiūrėta 2026 m. gegužės 29 d., https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2849151/sodra-gyventojai-lietuvoje-vidutiniskai-uzdirba-1-514-euru-i-rankas
[35] LLRI skaičiavimai.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
