„Lankstumas yra esminis kriterijus, kodėl žmogus renkasi tokią užimtumo formą: jis gali dirbti kada nori, kiek nori ir kaip nori“, – sako advokatų profesinės bendrijos „WIDEN“ partnerė Rūta Globytė. Darbas per skaitmenines platformas apima ne tik keleivių pavežėjimą ar maisto pristatymą, bet ir gyvūnų priežiūrą, programavimo, dizaino bei kitas paslaugas.

Tačiau platforma nėra vien vieta, kur susitinka klientas ir paslaugos teikėjas. „Gali nukristi reitingas, gali gauti mažiau užsakymų“, – apie algoritmo įtaką darbo organizavimui sako R. Globytė.

Europos Sąjungos Platformų darbo direktyva ir Lietuvoje rengiami teisės aktų pakeitimai siekia aiškiau atskirti savarankišką darbą nuo darbo santykių. „Teisė šoko, bėgo, kliuvo, vertėsi paskui realybę“, – taip R. Globytė apibūdina bandymą reguliavimu pasivyti naujas darbo formas.

Vertinant darbo pobūdį, svarbu, ar žmogus gali pats rinktis, kada dirbti, teikti paslaugas kitiems ir derėtis dėl kainos nepatirdamas neigiamų pasekmių. Tai nereiškia, kad visi per platformas dirbantys žmonės automatiškai taps darbuotojais. „Toje pačioje platformoje tą patį darbą atliekantys žmonės galės turėti skirtingą statusą“, – pabrėžia R. Globytė.

Darbuotojo statusas reikštų daugiau socialinių garantijų, tačiau kyla klausimas, kiek išliks lankstumo, dėl kurio žmonės renkasi tokį darbą. Pasekmes gali pajusti ir vartotojai. „Jeigu bus pripažįstami darbo santykiai, galiausiai vartotojui gali kilti kainos“, – sako R. Globytė.

Kaip naujos taisyklės pakeis platforminį darbą? Ar įmanoma užtikrinti socialines garantijas ir išsaugoti laisvę pačiam rinktis, kada ir kiek dirbti? Ką šie pokyčiai reikš vartotojams? Apie tai – laidoje „Ekonomika šiandien“.