„Viena knyga iš dešimties yra bestseleris – iš jos leidykla ir gyvena, dvi padengia sąnaudas, o septynios generuoja nuostolį“, – sako leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė. Todėl leidyba nuolat balansuoja tarp skaičiavimo ir intuicijos: galima vaikytis būsimo bestselerio, o galima nuosekliai kurti savo skoniu ir pasirinkimais paremtą leidybos liniją.

Leidybos verslas, anot jos, veikia pagal savitą logiką. „Nuo 1990 metų knygų tiražai mažėja, tačiau leidėjų daugėja – tai atrodo visiškai prieštaraujantis tradicinei verslo logikai reiškinys. Tačiau kiekvienas naujas leidėjas atneša savo pasaulio matymą, – sako Ū. Ambrasaitė. – Kad knyga atsipirktų, vidutiniškai reikia parduoti 2 000–3 000 egzempliorių – visa kita iki tol tėra paties leidėjo investicija į idėją.“

Šią vasarą Ū. Ambrasaitė žengė Lietuvos leidybos rinkoje neįprastą žingsnį – maža leidykla „Lapas“ įsigijo seniausią šalies leidyklą „Vaga“. „Labai retas atvejis, kai maža leidykla įsigyja didelę leidyklą“, – sako ji. Pokalbyje – apie šio sprendimo priežastis, asmeninį ryšį su „Vaga“ ir tai, kaip keičiasi leidėjo galimybės bei atsakomybė išaugus verslo mastui.

Tačiau kas iš tiesų lemia, kokia knyga pasieks skaitytoją? „Leidėjas yra tarsi idėjų kolekcionierius“, – sako Ū. Ambrasaitė. Anot jos, autorių ir temų netrūksta, todėl leidyklos nebūtinai kovoja viena su kita: „Mes konkuruojam ne vienas su kitu, o patys su savim – kaip geriau padaryti, kaip įdomiau knygą pasiūlyti ar parduoti.“

Apie leidybos verslo logiką, riziką ir skonį, konkurenciją dėl skaitytojo dėmesio bei planus daugiau dėmesio skirti verslo, ekonomikos ir antropologinei literatūrai – pokalbis su Ūla Ambrasaite laidoje „Ekonomika šiandien“.