Dauguma Lietuvos gyventojų nėra girdėję apie Europos Centrinio Banko (ECB) kuriamą skaitmeninį eurą, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atlikta apklausa. Nepaisant to, projektas Europos Sąjungos institucijose jau juda link įgyvendinimo, vyksta pasirengimo darbai ir tam naudojamos viešosios lėšos. 

Apklausą 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimas rodo, kad tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję ir, jų pačių vertinimu, pakankamai žino apie šią naują pinigų formą, o net 51 proc. – nieko apie ją nėra girdėję.

Skaitmeninis euras – tai Europos Centrinio Banko skaitmeninė valiuta, tiesiogiai išleidžiama ECB. „Paprastai tariant, tai elektroninė grynųjų pinigų versija, kurią gyventojai galėtų laikyti skaitmeninio euro sąskaitoje, valdomoje per bankus ar kitus tarpininkus, tačiau už jos apskaitą ir vertės užtikrinimą būtų atsakingas centrinis bankas“, – aiškino LLRI vyr. ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Skirtingai nuo kriptovaliutų, kurios veikia decentralizuotuose tinkluose be centrinės valdžios, skaitmeninį eurą kontroliuotų centrinis bankas. 

Tikslinė auditorija – mažiausiai suinteresuota

ECB ir nacionaliniai centriniai bankai deklaruoja, kad skaitmeninis euras galėtų prisidėti prie finansinės įtraukties – suteikti prieigą prie skaitmeninių atsiskaitymų tiems, kurie šiuo metu jos neturi. Tačiau apklausa rodo priešingą tendenciją: būtent šiai grupei skaitmeninis euras būtų mažiausiai aktualus.

Tarp žmonių, kurie nesinaudoja elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tik 3 proc. nurodė, kad naudotųsi skaitmeniniu euru, o net keturi iš penkių teigė, kad juo nesinaudotų. Bendroje populiacijoje 52 proc. apklaustųjų atsakė, kad nenaudotų skaitmeninio euro, 32 proc. – kad naudotųsi (iš jų tik 6 proc. „naudotųsi tikrai“), o dar 16 proc. neturėjo nuomonės.

Tai reiškia, kad priemonė, kuri turėtų įtraukti finansų sistemoje nedalyvaujančius gyventojus, greičiausiai jų nesudomins. Tuo pat metu ji gali dubliuoti esamas paslaugas tarp tų, kurie jau aktyviai naudoja elektroninius atsiskaitymus.

„Žadama, kad centrinio banko skaitmeninės valiutos projektas skatins finansinę įtrauktį, tačiau apklausa rodo priešingai – tie, kurie šiandien yra už finansinės sistemos ribų, liks už borto ir po skaitmeninio euro įvedimo. Kitaip tariant, priemonė nepasieks savo deklaruojamo tikslo“, – komentavo L. Marcinkevičius.

Didesnis susidomėjimas projektu fiksuotas tarp jaunesnių nei 50 metų, miestų gyventojų ir turinčių aukštąjį išsilavinimą respondentų – tų, kurie jau naudoja elektroninius mokėjimus.

„Tai reiškia, kad skaitmeninis euras naujos vertės neatneštų. Jis neskatintų naujų įpročių, o tik dubliuotų esamas skaitmenines paslaugas. Be to Nors ECB teigia, kad skaitmeninis euras papildytų, o ne pakeistų grynuosius pinigus, daugelyje diskusijų vis dar trūksta aiškumo, kaip jis veiktų praktikoje: kas valdytų duomenis, kaip būtų užtikrinamas privatumas ir kokią įtaką jis turėtų dabartinei finansų sistemai. Tokiu atveju kyla klausimas, ar verta kurti naują brangią viešąją priemonę, kai rinkoje jau egzistuoja efektyvūs sprendimai“, – teigė ekspertas.

Net ir tarp tų, kurie teigia girdėję apie skaitmeninį eurą, vyrauja klaidingi įsitikinimai. 39 proc. apklaustųjų mano, kad skaitmeninis euras pakeis grynuosius pinigus, 17 proc. jį laiko bankų programėle, o 13 proc. – kriptovaliuta, panašia į „Bitcoin“. Tik 23 proc. atpažino Lietuvos banko teikiamą apibrėžimą, kad tai būtų ECB leidžiama mokėjimo priemonė, papildanti grynuosius pinigus.

Ne techninis, o politinis sprendimas

L. Marcinkevičiaus teigimu, projektas, prasidėjęs 2021 m. kaip analizės etapas, šiuo metu yra pažengęs į pasirengimo fazę. „ECB siekia, kad skaitmeninis euras būtų techniškai parengtas ir teisiškai įteisintas iki 2029 m. Tai – ambicingas terminas, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos pasiūlytas teisinis pagrindas vis dar svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje“, – sakė ekspertas.

Jo teigimu, diskusijos Europos lygiu dažnai vyksta tarp institucijų, kurios pačios suinteresuotos projekto sėkme, bet nacionaliniai parlamentai ir visuomenės atstovai įtraukiami tik formaliai.

„Skaitmeninis euras formuojamas kaip techninis sprendimas, tačiau iš tiesų tai – politinis sprendimas, keičiantis pinigų sistemos architektūrą. Todėl vieša diskusija būtina, kol dar nepriimti negrįžtami sprendimai. Šiandien mes kalbame apie vieną didžiausių pinigų sistemos transformacijų per pastaruosius dešimtmečius, o visuomenė apie tai tiesiog nežino“, – pabrėžia L. Marcinkevičius.

LLRI ekspertas atkreipia dėmesį, kad skaitmeninio euro projektas susiduria su esmine dilema: jeigu ši priemonė taptų plačiai naudojama, ji galėtų kelti rimtų rizikų finansiniam stabilumui, nes konkuruotų su komerciniais bankais dėl indėlių. Tačiau jeigu ji būtų riboto naudojimo – pavyzdžiui, su sąskaitų limitais iki 3 000 eurų – ji liktų nepatraukli vartotojams ir nepateisintų jai skirtų išlaidų.

„Norint, kad toks projektas būtų sėkmingas, pirmiausia reikia laimėti visuomenės pasitikėjimą. Tai neįmanoma be atviro informavimo ir diskusijų. Šiandien matome, kad komunikacija vyksta tik vienpusiškai“,– teigia L. Marcinkevičius.

„Apklausos rezultatai tik patvirtino, kad skaitmeninis euras šiuo metu atrodo kaip sprendimas neegzistuojančiai problemai. ECB tikslas turėtų būti konkurencijos ir pasirinkimo stiprinimas, o ne dar vienos centralizuotos priemonės sukūrimas. Jeigu siekiama didinti pasitikėjimą, reikia ne pažadų, o aiškių atsakymų – kam šis projektas, kiek jis kainuos ir kokią realią naudą jis duos žmonėms“, – apibendrina LLRI vyresnysis ekspertas.

Apie tyrimą

Apklausą LLRI užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni, atrinkti 108 atrankos taškuose visoje šalyje. Apklausos rezultatų paklaida neviršija ±3,1 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas – 95 proc.

DAUGIAU DUOMENŲ ČIA