Analizuojame Lietuvos viešųjų finansų padėtį, nuosekliai aiškiname, kas sudaro darbo vietos kainą, kaip ir kur panaudojami gyventojų sumokami mokesčiai, kokie įsipareigojimai slegia valstybės pečius ir kaip tai atsiliepia žmonių gerovei.
Nagrinėjame biudžetą ir pateikiame argumentus, kodėl svarbu paskirstyti išteklius prioritetiniams valstybės tikslams, o nereikšmingų išlaidų atsisakyti.
„Tu dar dirbi vasarą? Rašyk pareiškimą ir varom prie ežero“ – tai šiandien skamba kaip naujo finansinio raštingumo pamoka. Tik…
Pastaraisiais metais minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje augo ženkliai sparčiau nei darbo našumas, tad šalies konkurencingumas patiria rimtų iššūkių. Didėjo…
Naujosios valdančiosios koalicijos sutartyje įtraukta nuostata, kad „dirbančio žmogaus padėtis neturi būti blogesnė nei nedirbančio“. Ji itin vertinga ir aktuali,…
Vasara ir vėl atnešė politinių pokyčių, ir vėl ne tik Lietuvoje – tad pasižvalgykime, apie ką jie ir ko jie…
Birželio 15 d. Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena. Ta proga Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kviečia gyventojus pasiskaičiuoti, kiek…
Nepaisant sparčiai augančio laisvų darbo vietų skaičiaus, nedarbas Lietuvoje išlieka aukštame lygyje. 2025 m. nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,9 proc.…
Kai stringa Registrų centras, trūksta pinigų. Kai Europa praranda konkurencingumą, pasiteisina, kad taip pat trūksta pinigų. Skiriasi tik mastelis: vienur…
2021–2027 metų finansavimo laikotarpiui einant į pabaigą, Europos Sąjunga (ES) pradėjo planuoti naująjį 2028–2034 metų biudžetą. Šis pajamų ir išlaidų…
Dėkojame, kad užsiprenumeravote!
